Švenčionėlių progimnazija

Archive for vasario 17th, 2017

Vasario 15 d. progimnazijoje lankėsi dvi studentės iš Š. Airijos. Viena iš jų - Alana Wilkinson psichologijos studentė, kuri atlieka praktiką pagal universiteto programą. Ji buvo paruošusi dvi interaktyvias, su klausimais ir aktyviomis užduotimis prezentacijas apie proto sveikatą - patyčias, stresą, nerimą, pasitikėjimą savimi, savižudybes, kurias pristatė 6-8 klasių mokiniams. Alanai talkino kompiuterijos studentė Fiona McShane, bei buvusi progimnazijos mokinė Sandra Burokaitė.

    

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Tai mūsų stiprybės diena, jungianti dabartį su praeitimi, neatsiejama nuo pagarbos savo tautos istorijai. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė Lietuvos nepriklausomybės aktą.

Pasitikdama Vasario 16-osios šventę, progimnazijos bendruomenė papuošė mokyklos langus, o vasario 15 d. 1-4 klasių mokiniams buvo organizuota kultūrinė diena „Mano Tėvynė Lietuva“.

    

Nuo seno vasario 5-ąją Lietuvoje minima Šv. Agotos, Duonos diena. Bažnyčioje tądien pagerbiama duonelė, pašventinama ruginė riekelė ir tada ji tampa Šv. Agotos duonele. Ši diena minima visame pasaulyje. Katanijos mieste, Sicilijoje, kur kažkada gyveno mergelė Agota, ji švenčiama net keletą dienų.

Mūsų mokyklos 2b klasės mokiniai su mokytojomis Sigita Pavliukevičiene ir Vida Gaveikiene,  Šventosios duonos dieną minėti vyko  ir Sirvėtos regioninio parko gamtos mokyklą. Renginį vedė mokytoja Jolita Garbulienė.  Renginio pradžioje mokytoja pasakojo apie anksčiau Duonos dieną garbintus dievus: Gabiją, Žemyną, Žemėpatį. Būtent jiems senovėje buvo atliekamos aukojimo apeigos. Vėliau persikelta į bažnyčią, kurioje ir dabar šventinama duona. Tai tuo pačiu buvo ir Agotos varduvės. Susitikimo metu kalbėdami apie bažnytines tradicijas, dalinosi šventinta duona ir aptarė tikėjimo galią. Juk ir dabar tikima, kad šventa duonelė gali labai daug: gelbsti nuo gaisro, perkūnijos, saugo nuo ligų, padeda gydyti žaizdas, saugo nuo gyvatės įkandimo, o karius apsaugo nuo kulkos. Vaikai taip pat sužinojo, kodėl duonos nevalia dėti padu į viršų (sutriks pasaulyje nusistovėjusi tvarka, o tiesa gali tapti melu).

Aptarė ir duonos vaidmenį literatūroje. Juk poetai dažnai apie ją prabyla eilėmis, ji neretai minima pasakose, o kasdienybėje vartojami priežodžiai, mokantys gyvenimiškos išminties (Neskani duona, svetimu peiliu riekta, Kai daug duonos, visi protingi, Duoną taupyk rytojui, ne darbą, Ne kailiniai žiemą šildo, bet duona). Renginio metu mokiniai puikiai įsijautė į pasakos „Pagrandukas“ veikėjų vaidmenis ir ją vaidino, improvizavo. Vaidindami įgavo daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi. Taip pat prisiminė pagranduko likimą.

 Minėdami Šv. Agotos, Duonos dieną, vaikai turėjo galimybę susipažinti su rugio gyvenimu per visus metų laikus. Mokiniai atliko kūrybinę užduotį ir iš arčiau susipažino su senovėje naudotais žemės ūkio padargais, pagalbinėmis priemonėmis javams pjauti ir kulti. Savo rankose laikė senovinę ližę, medinę geldą. Taip pat spėliojo, kaip anksčiau atrodė naminės duonos kepimo procesas. O žaisdami žaidimą „Žirnis ar grūdas“ mokėsi javų pavadinimus ir miklino savo pirštukus. Vizualiai susipažinę su rugio gyvenimu, duonos kepimo procesu, turėjo galimybę pajusti tešlos minkymo malonumą. Vaikai iš naminio plastilino formavo asmeninius pagrandukus ir juos tradiciškai, kaip senų senovėje, žymėjo kryželiu bei ženklino savo skiriamuoju ženklu – saule, mėnuliu, raidėmis. Per kūrybinį procesą, rugio gyvenimo piešinio analizę ir žaidimus vaikai buvo skatinami įsiminti svarbiausius su kasdiene duona susijusius dalykus: ilgą darbo procesą, atsakomybę, meilę darbui, pareigą, šventumą ir pagarbą. O po kūrybinių darbų pradinukai ėjo Mitologiniu taku iki Javinės – įvairių javų, jų derliaus globėjos ir sergėtojos, skulptūros. Pakeliui aplankė ir Žemyną – augalų vešėjimo, derlingumo deivės skulptūrą.

Ne tik smagu, bet ir prasminga su vaikais kalbėti apie tuos dalykus, su kuriais susiduriame kasdien. Renginys buvo skirtas mokiniams artimiau susipažinti su tais dalykais, kurių kasdien nematome: rugio gyvenimu, duonos kepimo  procesu, duonos pagerbimu religiniame tikėjime ir jos įtraukimu į literatūros pasaulį.

(Sirvėtos regioninio parko medžiaga)