Pamokų laikas

1. 8.00 - 8.45
2. 8.55 - 9.40
3. 9.50 - 10.35
4. 10.55 - 11.40
5. 12.00 - 12.45
6. 13.05 - 13.50
7. 14.00 - 14.45
8. 14.55 - 15.40

Archyvas ‘TAPK’ kategorija

Nuo seno draugiškai gyventa

Mūsų kraštas įvairiatautis ir daugiakultūrinis, jame gyvena  įvairių religinių bendruomenių žmonės.  Gruodžio mėnesį mūsų projekto TAPK (Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.) komanda organizavo susitikimus su miestelio gyventojais. Pirmiausia susitikome su nuo 1944 m. miestelyje gyvenančiu Vincu Jablonskiu. Jis papasakojo mums apie įvairius Švenčionėlių miestelio istorijos fragmentus, įdomius faktus, įstaigas, maldos namus, lenkų, rusų, totorių, baltarusių, žydų ir kt. gyventojų taikų gyvenimą su lietuviais.
Labai laukėme susitikimo su graikų tautybės Švenčionėlių miesto gyventoju Jurij Charačidi. Kadangi jo anūkai Lukas ir Ieva mokosi mūsų mokykloje, jie jį ir atlydėjo. P. Jurij papasakojo apie tai, kaip jis pateko į Lietuvą, kurioje gyvena jau nuo 1972 m. Apie savo tėvelius, dabartinę šeimą, savo mylimą žmoną Verą, gyvenimą Sibire, graikų švenčiamas šventes, įvairias tradicijas, religiją, graikų šokius,  apie savo pomėgius. Jis labai didžiuojasi, kad yra pirmasis Švenčionėliuose, skridęs parasparniu. Jis sakė, kad jam labai patinka Lietuvoje, didesnė dalis lietuvių – labai geri žmonės. Jis aplanko gimines Graikijoje - ai nuostabi šalis, o jie apsilanko Lietuvoje, kuri jiems -  įspūdinga šalis. Paklaustas, kuo ypatingi graikai, p. Jurij pasakė, kad graikai išsiskiria temperamentu ir emocionalumu. Susitikimo pabaigoje paprašėme, kad p. Jurij lietuvių ir graikų kalbomis pasakytų frazę: ,,Aš esu graikas, bet labai myliu Lietuvą“. Užduotis buvo puikiai įvykdyta, o mes išgirdome graikiškos kalbos skambesį. Kadangi Jurij Charačidi susitikimo metu kalbėjo rusiškai, mums suprasti padėjo Irena Ulevičienė, kuri vertė jo kalbą.

 


Kitas susitikimas buvo su Ukrainoje gimusiu, bet jau 37 m. Lietuvoje gyvenančiu Kazimir Rudoj. Jis atvyko į Lietuvą studijuoti Vilniaus universitete, nuo tada ir pasiliko gyventi, nes sutiko žmoną Teresą ir sukūrė šeimą. Kazimir mokė mokinius fizikos įvairiose Lietuvos mokyklose, vėliau informacinių technologijų. P. Kazimir papasakojo apie Ukrainoje gyvenančius artimuosius, kuriuos kartais aplanko, sakė, kad smagu pabūti Kryme ir prie Juodosios jūros. Sakė, kad ukrainiečiai yra optimistai ir atviri, kalbėdami  sako, ką galvoja. Papasakojo apie ukrainiečių religiją, kalbos grožį, ukrainiečių šeimos šventes.  Pamokė mus, kaip išsivirti ukrainietiškus barščius. Jis taip pat turėjo atlikti užduotį - pasakyti, kad yra ukrainietis, bet labai myli Lietuvą lietuviškai ir ukrainietiškai. Mes išgirdome ukrainietišką kalbą iš ukrainiečio lūpų.

Karžygių, Knygnešių keliais

Lapkričio 17-18 d. projekto TAPK komanda dalyvavo stovykloje „Karžygių, Knygnešių keliais“, kurią organizavo Kaltanėnų ugdymo ir turizmo centras.
Į stovyklos programą buvo integruoti 2 pažintinės veiklos renginiai: „Ką pilkapiai mena“ bei „Spausdinto žodžio kelias“.

Pirmąją dieną buvo vykdoma pažintinė veikla „Ką pilkapiai mena“. Mokiniai keliavo maršrutu: Kaltanėnai, Švenčionių r. – Papiliakalnė, Ignalinos r. Vyko viktorina ir žaidimas „Apginkime Linkmenų pilį“. Vėliau mokiniai dalyvavo kelionėje maršrutu: Papiliakalnė, Ignalinos r. – Ginučiai, Ignalinos r. – Palūšė, Ignalinos r. Kelionės metu susipažino su Ginučiais ir Palūše. Po  pietų prie Lūšių ežero vyko žygis valtimis „Palūšė“, maršrutu: Palūšė – Šakarva, Ignalinos r. , kurio metu stovyklautojai susipažino su vandens keliu bei vandens gynybine linija.
Palūšėje žygio dalyviai susitiko su ANP vyr. specialistu kultūros paveldui E. Vilku, kuris pravedė ekskursiją – paskaitą „Senovės lietuvių būdas, buitis“. Buvo aplankytas  ANP lankytojų centras, pilkapio ekspozicija, senovės būsto ekspozija, Palūšės pilkapynas. Taip pat mokiniai atliko programoje numatytas užduotis, vyko viktorina.
Vakare autobusu visi dalyviai vyko į Reškutėnus, Švenčionių r., kur įsikūrė nakvynei Reškutėnų mokykloje. Tačiau miegoti niekas neskubėjo, buvo kuriamas stovyklos laužas, vyko mokyklų komandų prisistatymai pagal stovyklos temą. Po sočių naktipiečiai, buvo ruošiamasi naktiniam žygiui „Baltų takais“ po istorines Reškutėnų vietas.
Antroji stovyklos diena prasidėjo pasivaikščiojimu (rytinė mankšta) naktinio žygio pėdsakais. Vėliau vyko susitikimas su Reškutėnų muziejaus vedėja V. Lapėniene, kuri papasakojo apie Reškutėnų istorinius objektus, menančius Lietuvos valstybės pradžią. 
Po pusryčių žygio dalyviai Gamtos klasėje susitiko su ANP direkcijos gamtos skyriaus vedėju T. Masiuliu ir vyresn. specialiste ekologe A. Survilaite. Vyko pokalbis „Kaip atrodė mūsų krašto gamta pieš tūkstantį ir daugiau metų? Senovės, dabarties ir ateities žmogaus buvimas šalia jį supančios gamtos“. Vėliau buvo aptarta programa „Ką pilkapiai mena“, vyko viktorina „Lietuvos Laiko juosta. Po 20 ir daugiau metų“.
Po  laisvalaikio vyko mokinių grupių pasiruošimas pagal temą „Spausdinto žodžio kelias“ ir pristatymai,  pažintis su spausdinto žodžio istorija Reškutėnų muziejuje, praktiniai užsiėmimai, atsikaitymas, tvarkoma muziejaus aplinka.
Visiems žygio dalyviams buvo įteikti pažymėjimai.

Darbščiųjų rankų pamokėlės

Visą lapkričio mėnesį mūsų projekto TAPK komanda mokėsi. Kartu su projekto vadove, mūsų istorijos mokytoja Nijole Kapačinskiene suorganizavome ,,Darbščiųjų rankų“ užsiėmimus, kuriuos vedė kviestiniai svečiai.
Pamokėlę ,,Karpiniai“ mums vedė Ramunė Čebručenko. Ji trumpai papasakojo apie karpinių panaudojimą seniau, tada paaiškino, kaip sukurti raštą-piešinį ir kaip kirpti. Mums išdalino lapukus iš spalvoto žurnalo ir mes ant jų kūrėme savo raštus, gėles, medžius. Kai nupiešėm savo sukurtus eskizus, mažomis žirklutėmis labai atsargiai kirpome, kad neperkirptume netinkamoje vietoje, nesugadintume viso darbo. Dirbome susikaupę, bet su gera nuotaika. Po to gavome spalvotus lapus, ant kurių tvarkingai klijavome paruoštus, klijais išteptus karpinius. Gaminome atvirukus. Iškarpėme labai gražius darbus, nes p. Ramunė ir mokytoja Nijolė mums padėdavo, mumis džiaugėsi ir mus gyrė.

Antroji pamokėlė ,,Medinukai“. Ją mums vedė Aleksandr Necvetnyj ir Edita Čebručenkienė. Pamokėlę sudarė dvi dalys - drožinėjimas ir piešimas bei spalvinimas. Pirmoje pamokėlės dalyje mums buvo pateikti dviejų rūšių medinių žaisliukų pavyzdžiai. Turėjome pasirinkti vieną mums patinkantį, jį nupiešti ant faneros, išpjauti pjūkliuku, nušlifuoti. Dirbome susikaupę, buvo tylu ir ramu. Vieniems sekėsi lengviau, kitiems – sunkiau, juk reikėjo daug pastangų, stengėmės nesugadinti gaminamo daikto, taip pat ir įrankio, kuriuo dirbome. Neslėpsime, p. Aleksandras vos spėjo keisti lūžtančius ar atsilaisvinančius pjūkliukus. Baigti drožiniai buvo dailūs. Dabar juos reikėjo piešti ir spalvinti. Mums į pagalbą atskubėjo p. Edita, kuri kantriai patarė, kaip piešti, kad atskleistume gaminio nuotaiką, kokias spalvas geriausiai derinti, kur pataškuoti, o kur pabrūkšniuoti. Gavome gražią medinukų kompaniją.

Trečioji pamokėlė - ,,Močiutės skanumynai“. Ją vedė Marijono mamytė - Inga Gruškienė ir Kotrynos mamytė - Genovaitė Ankėnienė. Kepėme cukrinius sausainius ir virėme varškės padangėles. Pasidalinome į grupeles, užmaišėme tešlą abiems gaminiams pagal kiekvieno jų receptą. Ruošėme įvairių formų sausainius ir apvalias su skylute viduryje varškines padangėles. Sausainius kepėme orkaitėje, o padangėles virėme aliejuje. Abi mamytės papasakojo, kaip anksčiau jų mamos, močiutės gamino skanumynus, kokius produktus naudojo.

Visi susitikimai buvo naudingi ne tik todėl, kad kažką mokėmės daryti, bet labai įdomu buvo bendrauti su svečiais, klausytis jų pasakojimų ir pamokymų. Po kiekvienos pamokėlės mes padėkodavome svečiui, įteikdavome dovanėlę prisiminimui, nusifotografuodavome su juo ir su savo darbeliais.
Mėnesio pabaigoje vyko ,,Darbščiųjų rankų“ pamokėlėse pagamintų mūsų kūrinėlių parodėlė ir veiklos aptarimas. Buvo smagu prie arbatos puodelio ir senoviniu receptu iškeptų skanumynų prisiminti projekto TAPK akimirkas.

 
                              Švenčionėlių pagrindinės mokyklos projekto TAPK dalyvės:
Edita Činčikaitė, Ligita Kurpytė,
Indrė Meidutė,  Jurgita Lukšo,
Jovita Marcinkėnaitė

Darbščiųjų rankų palikimas

Spalio  26 d. įvyko renginys ,,Darbščiųjų rankų palikimas“.

Renginį pradėjo projekto vadovė mokykloje, mūsų istorijos mokytoja Nijolė Kapačinskienė.  Ji perdavė linkėjimus nuo KUTC direktoriaus Kęstučio Lisausko ir mūsų mokyklos direktorės Ritos Gasparevičienė,  kurie pasveikino su sėkminga projekto pradžia, palinkėjo mums sėkmės renginyje ir visame projekte. Mokytoja Nijolė apžvelgė mūsų kartu atliktus darbus, padėkojo už pastangas, palinkėjo ir toliau domėtis krašto praeitimi ir pažadėjo mums padėti tai daryti.
Tada mes pristatėme parengtus darbus. Indrė Meidutė, Evelina Ulčickaitė, Vilija Maliavkaitė, Eivina Račkauskaitė ir Ligita Kurpytė papasakojo trumpą audimo istoriją ir apie Indrės senelę – audėją Danutę Ona Meiduvienę. Dar apie vieną audėją savo prosenelę Eleną Milaševičienę mums papasakojo Sabina Jusitė, jai padėjo Laura Dobradziejūnaitė. Sabinos močiutė jau mirusi, bet mes ją išgirdome iš Valdo Striužo filmuotos medžiagos, kurią mokyklos kraštotyros muziejui padovanojo Sabinos mama Loreta Jusienė. Po to darbą apie vilnos vėlėją p. Dianą, parengtą kartu su  Silvija Ieva Baraniūnaite, pristatė Laura Lašinskaitė.
 Pažiūrėjome Augustino Ambrulaičio ir jo grupės narių sukurtą filmuką apie jo senelę – Lionę Prunskuvienę, stebėjome, kaip melžiama karvė, kaip daromas sviestas ir sūris.
Evelina Ulčickaitė pademonstravo surinktą medžiagą apie savo tėvelį-Jurgį Ulčicką, kurio pomėgis - gaminti medinius baldus,  o Jovita Marcinkėnaitė sudomino visus kartu su Gerda Bieliauskaite parengtu darbu apie  Romo Vitėno įdomius dirbinius padarytus iš medžio kamieno, šakų, šaknų. Jurga Lukšo, Aivaras Polita ir Samanta Trinkūnaitė pateikė trumpą kalvio darbo eigos aprašymą ir papasakojo apie Jurgos tėvelio Stasio Ulevičiaus pomėgį – kalvystę. Buvo prisiminti ir senieji verslai – grybavimas ir žvejyba. Įdomią medžiagą apie grybus, jų rinkimą, apdorojimą ir patiekalų receptus pateikė Vytautas Kraujalis, Justina Cvetkovaitė ir Viktorija Poliak.
 Įdomu buvo sužinoti apie laivų gaminimą, tai Aurimo Nemčinskio užrašytas senelio Zenono Šalkausko pasakojimas apie laivo gaminimo eigą ir ypatumus bei nuotraukos. Donatas Veršelis ir Aleksandras Šimčiuk trumpai apžvelgė žvejybos istoriją, o Ernestos Bagdonaitės šeimos parengtą filmuką apie žvejybą pakomentavo Greta Nalivaikaitė.
Po  darbų apžvalgos ir diskusijų, mes rašėme į lapelius, kas labiausiai patiko iš pristatymo, ką sužinojome, kas buvo mums naudinga. Štai keletas minčių: ,,Man labai patinka šis projektas, daug sužinau apie įdomius žmones“; ,,Patiko, kad buvo prisiminti seni amatai ir seni žmonės, be to išbandėm ir savo jėgas“; ,, Labai gerai suorganizuotas renginys, įdomūs pristatymai“. Šio projekto dalyviai gavo ir spalvingus bei gražius ženklelius, kuriuos visi pamatę panoro užsisegti ant savo drabužio ir prižadėjo nešioti iki projekto pabaigos, o gal ir dar ilgiau. Per pristatymą buvo daug garsių plojimų, kuriais buvo pagiriami mūsų renginio dalyviai.
Po renginio susėdome prie lietuviškų saldumynų stalo, kurio vaišes paruošti padėjo mūsų mamytės,  gėrėme arbatą, kalbėjomės. Kiekvienas dalyvis buvo kupinas įspūdžių, sužinojo daugiau apie šias įdomias veiklas ir norėjo pasidalinti savo mintimis tiek su mokytoja Nijole, tiek su kitais grupės nariais bei draugais.

Mums labai patiko. Ilgai nesiskirstėme.

7 A KL. MOKINĖ, PROJEKTO DALYVĖ
SAMANTA TRINKŪNAITĖ
2024 m. gegužės mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Rgs    
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031  
Archyvai