Švenčionėlių progimnazija

Mūsų kraštas įvairiatautis ir daugiakultūrinis, jame gyvena  įvairių religinių bendruomenių žmonės.  Gruodžio mėnesį mūsų projekto TAPK (Tobulėk. Auk. Pažink. Kurk.) komanda organizavo susitikimus su miestelio gyventojais. Pirmiausia susitikome su nuo 1944 m. miestelyje gyvenančiu Vincu Jablonskiu. Jis papasakojo mums apie įvairius Švenčionėlių miestelio istorijos fragmentus, įdomius faktus, įstaigas, maldos namus, lenkų, rusų, totorių, baltarusių, žydų ir kt. gyventojų taikų gyvenimą su lietuviais.
Labai laukėme susitikimo su graikų tautybės Švenčionėlių miesto gyventoju Jurij Charačidi. Kadangi jo anūkai Lukas ir Ieva mokosi mūsų mokykloje, jie jį ir atlydėjo. P. Jurij papasakojo apie tai, kaip jis pateko į Lietuvą, kurioje gyvena jau nuo 1972 m. Apie savo tėvelius, dabartinę šeimą, savo mylimą žmoną Verą, gyvenimą Sibire, graikų švenčiamas šventes, įvairias tradicijas, religiją, graikų šokius,  apie savo pomėgius. Jis labai didžiuojasi, kad yra pirmasis Švenčionėliuose, skridęs parasparniu. Jis sakė, kad jam labai patinka Lietuvoje, didesnė dalis lietuvių – labai geri žmonės. Jis aplanko gimines Graikijoje - ai nuostabi šalis, o jie apsilanko Lietuvoje, kuri jiems -  įspūdinga šalis. Paklaustas, kuo ypatingi graikai, p. Jurij pasakė, kad graikai išsiskiria temperamentu ir emocionalumu. Susitikimo pabaigoje paprašėme, kad p. Jurij lietuvių ir graikų kalbomis pasakytų frazę: ,,Aš esu graikas, bet labai myliu Lietuvą“. Užduotis buvo puikiai įvykdyta, o mes išgirdome graikiškos kalbos skambesį. Kadangi Jurij Charačidi susitikimo metu kalbėjo rusiškai, mums suprasti padėjo Irena Ulevičienė, kuri vertė jo kalbą.

 

Kitas susitikimas buvo su Ukrainoje gimusiu, bet jau 37 m. Lietuvoje gyvenančiu Kazimir Rudoj. Jis atvyko į Lietuvą studijuoti Vilniaus universitete, nuo tada ir pasiliko gyventi, nes sutiko žmoną Teresą ir sukūrė šeimą. Kazimir mokė mokinius fizikos įvairiose Lietuvos mokyklose, vėliau informacinių technologijų. P. Kazimir papasakojo apie Ukrainoje gyvenančius artimuosius, kuriuos kartais aplanko, sakė, kad smagu pabūti Kryme ir prie Juodosios jūros. Sakė, kad ukrainiečiai yra optimistai ir atviri, kalbėdami  sako, ką galvoja. Papasakojo apie ukrainiečių religiją, kalbos grožį, ukrainiečių šeimos šventes.  Pamokė mus, kaip išsivirti ukrainietiškus barščius. Jis taip pat turėjo atlikti užduotį - pasakyti, kad yra ukrainietis, bet labai myli Lietuvą lietuviškai ir ukrainietiškai. Mes išgirdome ukrainietišką kalbą iš ukrainiečio lūpų.

Comments are closed.